Geg 24, 2023 Nėra komentarų

Kalėdos yra pats stebuklingiausias metų laikas. Žmonės tampa malonesni ir atviresni, prisipildo džiaugsmo ir meilės. Namuose pasirodo spalvingais žaisliukais nukabintos eglutės, dažniau nei įprastai dega žvakės, oras kvepia meduoliais.

Kad ir kokia būtų šalis, Kūčių vakarą kartu su pirmąja žvaigžde danguje visi susėdame prie iškilmingos vakarienės, kurią sudaro dvylika patiekalų. Dalinamės kalėdaičiu, dovanojame vieni kitiems dovanas ir dainuojame kalėdines giesmes. Ir vis dėlto kiekviena šalis turi skirtingus papročius ir tradicijas. Vienos kalėdinės tradicijos dar gyvos, kitos jau nepuoselėjamos.

Eglutės puošimas

Nesvarbu, tikros ar dirbtinės, mažos ar didelės – mums sunku įsivaizduoti Kalėdas be eglutės, tai neatsiejama. Šis medis Lietuvoje atsirado XIX–XX amžių sandūroje, iš pradžių tarp bajorų ir miestiečių, vėliau ir kaimo trobose, šiandien – beveik visuose namuose. O kaip mes ją papuošime? Čia yra visiška laisvė. Ant jos tikrai yra lempučių, yra niekučių, saldainių, žaislų. Dauguma kalėdinių papuošalų gali būti gaminami rankomis.

Kalėdų papročiai Lietuvoje – prisiminkime kelias

Įdomus paprotys  – iš po baltos staltiesės traukti šiaudelius. Ištraukęs lygų šiaudelį, žmogus gyvens saugų ir ramų gyvenimą. Kita vertus, lenktas šiaudas reiškia gyvenimą, pilną vingių, spąstų ir kliūčių. Blėsta, bet graži tradicija – pabarstyti grindis smėliu. Manoma, kad artimieji, mirę Kūčių vakarą, grįžta namo. Išbarstytas smėlis yra tam, kad būtų lengviau aptikti jų pėdsakus.

Seniau ant Kūčių stalo galėjo atsirasti tik iš miško, laukų, sodo, daržo ir vandens atkeliavę patiekalai. Šią dieną niekam nieko nebuvo skolinama, nes buvo tikima, kad su duotu daiktu iš namų gali ištrūkti visa laimė. XIX amžiuje tradicija dovanoti vienas kitam dovanas po Kūčių vakarienės atsirado ir Lietuvoje. Populiarus Kūčių vakaro patiekalas buvo migdolų pieno sriuba su ryžiais ir razinomis. Šiandien ant lietuvaičių stalų dažniau pasitaiko virtiniai su grybais.

Papildoma lėkštė prie Kūčių stalo

Gražus ir jaudinantis paprotys ant Kūčių stalo palikti papildomą lėkštę. Ši senovinė tradicija siekia iki krikščioniškus laikus, kai lėkštė ir maistas žiemą laukdavo pasiklydusių artimųjų sielų. Šiandien papildoma tuščia lėkštė ant stalo Kūčių vakarą yra gana simboliška, kartais ją paliekame artimiesiems, kurie dėl kažkokių priežasčių negalėjo būti su mumis prie vieno stalo.