Šokis – tai kūno judesio ir plastikos išraiška, lydima tam tikros melodijos. Žvelgiant „tarp eilučių“, tai – istorijos perteikimas remiantis vien kūnu bei muzika. Šokio istorija labai gili – net necivilizuotos tautos jį turėjo. Sąvoka šokiai kelia klausimą apie pastarųjų klasifikaciją. Skirstymas paremtas muzika, tempu, atliekamomis figūromis ir panašiai. Didžiausios ir žinomiausios šokių kategorijos: sportiniai, pramoginiai, klasikiniai bei modernūs. Skirstoma ir pagal kilmę: europiniai (valsas, tango ir kiti) bei Lotynų Amerikos (samba, salsa ir kiti). Šokti gali vienas asmuo, pora ar net didesnė grupė žmonių kartu: pagal tai šokį vėl „dėliojame“ į atskiras „lentynėles“.
Visas šokio kategorijas vienija faktas, jog šokis atneša įvairialypę naudą, kartais kur kas didesnę nei gali atrodyti.
- Naudingas kūnui ne ką mažiau nei sportas. Šokio metu treniruojami visi žmogaus raumenys (prilausomai nuo šokio – vieni daugiau, kiti mažiau), kaitaliojasi krūvio intensyvumas, o tai užtikrina efektyviausią kalorijų deginimą. Suklusti turėtų ne tik antsvorio atsikratyti norintieji – šokis sutvirtina kūną, gerindamas laikyseną, koordinaciją. Tai būdas apsisaugoti nuo kai kurių ligų, tarkime osteoparozės.
- Itin reikšmingas įvairiapusiam tobulėjimui. Šokiai lavina toli gražu ne tik kūną. Tobulėja mūsų estetinis suvokimas, empatija, protiniai gebėjimai – tai liudija atliktų mokslinių tyrimų rezultatai.
- Terapijos forma. Dėl aukščiau paminėtos šokio įtakos įtakos, ši veikla plačiai naudojama dirbant su vaikas, vyresniais ar tam tikrų sutrikimų turinčiais asmenimis kaip edukacinė bei reabilitacinė priemonė.
- Turiningas laisvalaiko praleidimo būdas. Kiekvienam tėveliui neabejotinai būtų kur kas ramiau, jei jo vaikas po pamokų laiką leistų šokio treniruotėje, o ne kažkur šlaistytųsi gatvėmis. Patiems taip pat būtų ne pro šalį pakilti nuo sofos ir paieškoti, kur save realizuoti – šokis tam puikiai tinka.
- Viena iš socializacijos galimybių. Lankydami šokių užsiėmimus esame priversti išlįsti iš savo kiauto – praplėsti pažinčių ratą naudinga visiems, o ypač vaikams (formuojasi bendravimui su aplinkiniais būtini įgūdžiai) bei pagyvenusiems (apsaugoma nuo uždarumo, socialinių gebėjimų nusilpimo, net kai kurių psichinių sutrikimų).