Koks nuostabus jausmas apima priglaudus savo mažą stebuklą – vaikelį – prie kūno, krūtinės. Pajuntama maloni šiluma ir jausmas, kad tai tavo kūno dalelė.
Staigiai išplėšti vaiką nuo motinos kūno ankstyvojoje kūdikystėje nevalia. Vaikelis juk tik po truputį apsipranta prie naujo pasaulio, jį supančios aplinkos, vaizdų ir garsų. Kūdikio maitinimas yra tas, dar nenutrauktas, fizinis ryšys tarp mamos ir jos vaikelio. Šis procesas be galo jausmingas bei jaudinantis, tačiau ne toks lengvas. Maitinti kūdikį teisingai nėra taip paprasta, esti netgi tam tikros taisyklės. Daugelis pasakytų, tai toks natūralus procesas, kokios dar taisyklės? Klystate…
Pirmiausia, reikia perprasti kūdikio apetitą, kada jis labiau alkanas, kada mažiau. Dažniausiai, kaip ir daugelis suaugusiųjų, kūdikis alkanesnis vakare negu ryte. Be to, motinos pieno riebumas taipogi skiriasi tam tikru paros metu: ryte riebesnis, į antrąją dienos pusę tampa liesesnis.
Labai svarbu kūdikį maitinti pagal jo poreikius. Pabrėžiame, jog kiekvieno vaiko poreikiai būna skirtingi ir individualūs. Vienus tenka maitinti kas 3-4 valandas, kitus kur kas dažniau. Be to, negalima priverstinai nutraukti žindymo proceso, reikia leisti vaikeliui žįsti krūtį iki tol, kol pats pasisotins ir paleis.
Dar viena svarbi taisyklė – tikrinti, ar vaikelis tinkamai apžiojo krūtį. Kadangi nuo to priklauso, ar gaus pakankamai pieno. Reikia, kad vaikelio smakras liestų krūtį, apatinė lūpa būtų „išvirtusi“, galvytė ir ausys šiek tiek judėtų (tai parodo, jog žindymo judesiai teisingi).
Paskutinis pastebėjimas – kiekvienos maitinimo trukmė skiriasi, kadangi kūdikių žindymo intensyvumas skiriasi. Taip pat skirtingi ir motinų biologiniai ypatumai. Vienoms pienas pradeda skirtis labai greitai, kitoms – lėčiau.
Palikti komentarą